Ką trąšos daro žolei?

Įtraukus trąšas į savo veją, žolė taps ekologiškesnė ir stipresnė, jei tinkamu metu įdėsite reikiamą kiekį tinkamos rūšies. Turint tiek daug komplikacijų, gali būti naudinga suprasti, ką daro kiekvienas vejos trąšų komponentas, kad galėtumėte geriau suprasti savo bendruosius vejos priežiūros poreikius.

Augalams reikia iki 18 maistinių medžiagų, kad jie tinkamai augtų, tačiau tik trys iš jų - azotas, fosforas ir kalis - naudojami tokiais kiekiais, kuriems gali prireikti papildų. Tręšimas veja yra paprasčiausias elementų įdėjimo į dirvožemį procesas, kad veja būtų kuo sėkmingesnė. Vejos trąšos parduodamos pateikus skaitmeninę analizę ant pakuotės, paprastai maždaug 10-10-10 arba 20-4-8, kartu su trys skaičiai, atitinkantys azoto, fosforo ir kalio procentus trąšose tokia tvarka.

Iš visų augalų maistinių medžiagų azoto reikia daugiausiai ir tai yra labiausiai paplitusi maistinė medžiaga, kurios trūksta dirvožemyje. Azotas vaidina vaidmenį beveik visuose vidiniuose procesuose, pradedant baltymų sintetinimu ir baigiant chlorofilo susidarymu. Vejos trąšose yra dviejų tipų azotas: greitas ir lėtas. Greitai išleidžiamos trąšos žolę žalios ir užaugs per kelias dienas, tačiau ją reikės dažniau naudoti. Lėtai išsiskiriantis azotas užtruks šiek tiek ilgiau, kad būtų parodytas poveikis, tačiau jį reikės rečiau naudoti, be to, daug mažesnė tikimybė, kad jis pateks per daug azoto.

Fosforas yra svarbesnis visos vejos sveikata nei bet kuri kita maistinė medžiaga, tačiau jo reikia daug mažiau nei azoto. Fosforas reikalingas beveik kiekvienam energijos procesui žolėje, įskaitant aminorūgščių gamybą, fotosintezę, glikolizę ir kvėpavimą. Fosforas ypač svarbus naujoms žolėms, nes jos skatina šaknų augimą ir skatina ašmenų augimą.

Nors kalis nenaudojamas pagrindinėje žolės ląstelių struktūroje, jo reikia daugeliui žolės augimo procesų. Kalis yra būtinas fotosintezės elementas ir padeda palengvinti ląstelių dalijimąsi. Kalis taip pat padidina velėnos atsparumą eismui ir ligoms bei net atsparumą sausrai. Taip pat žinomas kalis, kuris padeda žolei išgyventi žiemos mėnesiais.

Kadangi trąšos skirtos papildyti dirvožemį, kuriame trūksta ar trūksta dirvožemio, svarbu naudoti tik reikiamą kiekį ir tinkamą trąšų kiekį. Pvz., Naudojant per daug azoto, gali būti per daug stimuliuojamas augimas, dėl kurio ašmenys auga stipriai, bet šaknys yra per silpnos, kad sulaikytų augalą. Azotas taip pat gali pakenkti žolių ašmenims, jei tręšiate trąšomis ir pamiršite nedelsdami laistyti augalus, kad trąšos būtų nupjautos nuo žolės ir į dirvą. Padidėjęs fosforo ir kalio kiekis žolei nekenkia tiek, kiek azotu, tačiau perteklinis kiekis išplauks iš dirvos ir į požeminius vandenis. Kai kurios vietovės netgi gali turėti įstatymus, draudžiančius naudoti fosforo ir kalio trąšas, išskyrus tam tikras aplinkybes.